- sumoti
- 2 sumóti 1. tr., intr. sugalvoti, sumanyti: Reik sumóti, kaip iškepti, pataisyti valgį J. Nebsumóju, ką bemeluoti, t. y. nebsumanau J. Samdinys tasia Dievo paukštis: kur sumojo, ten nuplasnojo J.Balt. Sumóju, ką pasakyti, padaryti Kv. Kol aš sumójau, ką reik daryt, vagys jau buvo kažin kur Žvr. Katrei kailis kratėsi, bet galvoje greit sumojo, jog čia reikia nustumdyti pakalniui mėšlus į laidarį Žem. Ir sumók tu man taip greit atsakyti! Ds. Kaip užsipuolė taip netikėtai, nebesumójau, nė ką beatsakyti Užv. Nieko nebesumodamas, baigiantis rakui, einąs per mišką, kaip iš galvos išėjęs, ir pasitikęs senelį BsMtI12. Sumojanti motriška iš nėkų pavaišina žmogų Ggr. ^ Ką subinė sumó[ja], tą liežuvis paló[ja] (nieko neišmano, o kalba) Lkv. | refl.: Nesusimóji kartais ir žinodamas atsakyti Šts. 2. tr. suvokti, susiorientuoti, susigaudyti: Paklydau miške ir, tik pamatęs upelį, sumójau, kur esu Ds. Kol kiti sumojo, kas atsitiko, Boguslavas išsklaidė juos rš. ^ Dantis praėdė, kol tiesą sumojo LTsV282. \ moti; įmoti; pasimoti; pramoti; sumoti; užmoti
Dictionary of the Lithuanian Language.